NUO ĮRENGINIŲ DARBININKĖS IKI SANDĖLIŲ KOMANDOS LYDERĖS: IRENOS BLAŽEVIČIENĖS ISTORIJA

Per daugiau nei 11 metų „Vilniaus balduose“ Irena nuėjo kelią, kuris geriausiai įrodo, kad profesinis augimas prasideda nuo smalsumo, atkaklumo ir noro mokytis. Karjerą pradėjusi gamyboje, šiandien ji vadovauja sandėlių komandai ir sako pagaliau atradusi savo vietą – ten, kur darbas su žmonėmis, atsakomybė ir nuolatiniai iššūkiai. Šiame interviu Irena pasakoja apie profesinius iššūkius, pirmuosius žingsnius įmonėje, vadovavimo pamokas ir tai, kodėl tikras augimas prasideda tada, kai nebijai išeiti iš savo komforto zonos.

– Kaip prasidėjo Jūsų kelias „Vilniaus balduose“?

„Vilniaus balduose“ dirbu jau daugiau kaip 11 metų. Prieš tai darbavausi buhalterijos ir audito srityje, tačiau supratau, kad tokio darbo visam likusiam gyvenimui nenorėčiau. Viliojo pokyčiai ir naujos galimybės. Nusprendžiau išbandyti kažką naujo – pradėjau dirbti gamyboje.

– Ar prisimenate savo pirmąsias dienas „Vilniaus balduose“? Kokios jos buvo?

Žinoma, kad pamenu. Didžiausiu iššūkiu įvardinčiau darbą naktinėse pamainose. Jos išbalansuodavo įprasta gyvenimo ritmą. Tačiau visada žinojau, kad tai yra tik dar vienas etapas mano profesiniame kelyje, kuris būtinas tolimesniam augimui.

– Kaip pasikeitė Jūsų pareigos laikui bėgant?

Visada norėjau mokytis ir augti profesinėje srityje. Niekada nenorėjau stovėti vietoje. Kai tik atsirasdavo galimybė, stengdavausi ją išnaudoti. Kaip jau paminėjau anksčiau, pati pradžia buvo gamyboje, vėliau gavau pasiūlymą pereiti dirbti į sandėlį apskaitininkės pozicijoje, kuri jau buvo artimesnė mano išsilavinimui. Netrukus tapau Vyr. sandėlininke ir pradėjau vadovauti komandai. Šiuo metu dirbu sandėlių komandos lydere ir esu atsakinga tiek už žaliavų, tiek už produkcijos sandėlius. Dabar galiu pasakyti, kad čia tikrai atradau save. Man patinka darbas su žmonėmis – jiems padėti, mokyti ir kartu pritaikyti savo analitines bei finansines žinias. Sandėlių veikloje yra daug procesų, susijusių su apskaita ir finansais, todėl mano išsilavinimas šiame darbe labai praverčia.

– Ar reikėjo įgyti naujų žinių, kad galėtumėte sėkmingai darbuotis dabartinėje pozicijoje? Kas labiausiai prisidėjo prie Jūsų karjeros augimo?

Labai daug padėjo vadovavimo mokymai. Bendrovė organizavo seminarus ir kursus, kurie padėjo geriau suprasti darbuotojus, išmokti bendrauti su skirtingais žmonėmis ir spręsti įvairias situacijas. Pradžioje vadovauti žmonėms tikrai nebuvo lengva. Procesų valdymas yra viena, tačiau suprasti žmones ir spręsti tarpusavio situacijas – visai kas kita. Tie mokymai man suteikė daug daugiau supratimo apie komunikaciją ir psichologiją. Labai daug išmokau ir praktikoje. Pavyzdžiui, diegiant naują sandėlių valdymo sistemą pirmiausia pati ją perpratau, o vėliau mokiau sandėlio darbuotojus. Visada maniau, kad jei nori sėkmingai vadovauti žmonėms, pirmiausia pats turi gerai suprasti darbą.

– Ar buvo akimirkų, kai abejojote savo pasirinktu keliu? Kaip jas įveikėte?

Laikui bėgant supratau, kad kartais geriausia tiesiog trumpam atsitraukti, „pernakt išmiegoti“ problemą ir prie jos grįžti jau ramesne galva. Sudėtingose situacijose emocijos dažnai viską padaro didesniu iššūkiu, nei yra iš tikrųjų. Trumpa pauzė padeda aiškiau pamatyti sprendimus.

– Kokias svarbias pamokos išmokote dirbdamas „Vilniaus balduose“?

Didžiausia pamoka man – suprasti, kaip svarbu yra išklausyti žmones. Kiekvienas darbuotojas nori jaustis išgirstas ir suprastas. Tikiu, kad prie kiekvieno žmogaus galima rasti tinkamą priėjimą, jei nuoširdžiai stengiesi jį suprasti. Kartais darbuotojams tiesiog reikia žmogaus, kuris išklausytų. Vadovas turi būti ne tik darbo organizatorius, bet ir motyvatorius, palaikytojas, kartais net savotiškas psichologas. Manau, žmonės dirba geriau ir jaučiasi geriau tada, kai mato, kad yra svarbūs.

– Kaip bendrovės vidinė kultūra prisidėjo prie Jūsų augimo?

Visada jaučiau kolegų ir komandos palaikymą. Per daugelį metų tapome labai artima komanda. Kartu organizuojame veiklas ir už darbo ribų – plaukiame baidarėmis, rengiame šventes, susitikimus. Tokie momentai stiprina ryšį ir komandinę dvasią. Žinome, kad galime vieni kitais pasitikėti ir padėti, kai reikia, o tai kuria labai gerą atmosferą darbe.

– Žvelgdama į laiką atgal, kuo labiausiai didžiuojatės?

Profesinėje srityje didžiuojuosi savo augimu – keliu nuo darbo gamyboje iki vadovaujančios pozicijos. Tačiau asmeniškai labiausiai didžiuojuosi savo dviem sūnumis. Stebiu kaip jie auga, formuojasi kaip asmenybės ir dažnai nustebina savo brandžiomis mintimis.

– Kokį patarimą duotumėte žmogui, kuris ką tik pradėjo dirbti „Vilniaus balduose“?

Kantrybės. Tai didelė bendrovė, kurioje vyksta daug procesų, pokyčių ir atsiranda daug galimybių. Reikia laiko viską suprasti ir atrasti savo vietą. Ne viskas taps aišku pirmą dieną, todėl svarbu išlikti kantriam, rodyti iniciatyvą ir norėti mokytis. Žmonės, kurie išlieka atviri, ramūs ir atkaklūs, dažniausiai čia sėkmingai dirba daugelį metų.

– Kaip matote savo ir bendrovės ateitį per artimiausius kelerius metus?

Savo ateitį matau čia. Įdomu tai, kad kai su šeima nusipirkome namą netoliese, vėliau sužinojome, jog čia bus statoma ir „Vilniaus baldų“ gamykla. Galima sakyti, tai buvo savotiškas likimo ženklas. Šiandien galimybė dirbti arti namų man yra didelis privalumas. Tai leidžia sutaupyti laiko ir geriau suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Kalbant apie įmonę, tikiu, kad jos ateitis yra šviesi. Per 11 metų buvo ir iššūkių, ir sudėtingų laikotarpių, tačiau įmonė visada judėjo pirmyn ir augo. Manau, kad augimas tęsis ir ateityje.

– Jeigu galite, pasidalinkite faktu apie save, kurio dauguma kolegų nežino?
Vienas mano mėgstamiausių pomėgių – žvejyba. Taip pat mėgstu grybauti. Tikrai galėčiau save pavadinti gamtos žmogumi – buvimas gamtoje man padeda pailsėti ir atgauti jėgas.